Tilboš ķ aflaheimildir frį Samtökum ķslenskra fiskimanna.

Samtök ķslenskra fiskimanna (SĶF) afhentu Jóni Bjarnasyni sjįvarśtvegsrįšherra tilboš samtakana um leigu į aflaheimildum frį rķkinu föstudaginn 11.nóvember 2011.

 

Ķ tilbošinu kom fram aš SĶF óskar eftir aš leigja af rķkinu 10.000 tonn af žorski og borga 100 kr. ķ leigu fyrir hver kķló, 5. 000 tonn af żsu og borgar 75 kr. ķ leigu fyrir hvert kķló og 5.000 tonn af ufsa og borga ķ leigu 50 kr. fyrir hvert kķló.

 

Samtals myndi žetta leiša til žess aš rķkiš fengi 1.6 milljarš ķ leigutekjur į įri fyrir žessar aflaheimildir. Fyrir žessa upphęš vęri m.a. hęgt aš koma ķ veg fyrir lokun lķknadeilda og frekari nišurskurš ķ heilbrigšiskerfinu. Ef allar veišiheimildir ķ žorski, żsu og ufsa vęru leigšar śt fyrir sömu upphęš į hvert kķló gęti žaš skilaš rķkinu um 25 milljöršum ķ rķkiskassann.

 

Nś bķša samtökin eftir svari frį stjórnvöldum varšandi tilbošiš og žį kemur ķ ljós hvort žaš eru heildahagsmunir sem skipta stjórnvöld mįli eša žaš aš verja sérhagsmuni fįrra.


Veišum meiri žorsk

Rķkisstjórn sem į hįtķšardögum eša žegar mikiš liggur viš kennir sig viš jafnašarmennsku og félagshyggju en lętur sig ekki varša aš brotin séu mannréttindi į almenningi ķ landinu ętti aš skammast sķn. Rķkisstjórnin hefur enn ekki brugšist viš įliti Mannréttindanefndar Sameinušu žjóšanna frį 12. desember 2007.

Rķkistjórnin viršist ekki hafa kjark eša getu til aš takast į viš sérhagsmunaašila sem viršast komast upp meš aš stjórna öllu žvķ sem žeir vilja stjórna. Nś um stundir viršast sérhagsmunasamtök LĶŚ fį aš rįša žvķ hvort įfram verši leyfš mannréttindabrot hér į landi meš vitund og vilja stjórnvalda. Žaš er kominn tķmi til aš stoppa af LĶŚ-klķkuna innan SA sem hefur hingaš til haft alltof mikil völd. Fólkiš ķ landinu kaus ekki forystu SA og LĶŚ til aš stjórna landinu, žaš kaus flokka sem lofušu aš standa vörš um velferšina og uppręta spillingu ķ ķslensku samfélagi. Žaš kaus flokka sem lofušu aš breyta nśverandi fiskveišistjórnunarkerfi.

Žaš rķkir neyšarįstand ķ žjóšfélaginu sem nśverandi kvótakerfi įtti stóran žįtt ķ aš skapa. Kerfiš er einnig aš koma ķ veg fyrir žaš aš menn sem stunda vinnu ķ tengslum viš sjįvarśtveg geti lifaš mannsęmandi lķfi. Kerfiš kemur ķ veg fyrir atvinnuuppbyggingu ķ greininni sem full žörf er į ķ žvķ atvinnuleysi sem nś er. Žaš kemur einnig ķ veg fyrir auknar žjóšartekjur sem viš žurfum svo sannarlega į aš halda til aš geta haldiš uppi įsęttanlegri velferšaržjónustu.

Forsenda uppbyggingar hér į landi er aš geršar verši breytingar į nśverandi kvótakerfi. Ekkert viršist vera aš gerast ķ žvķ og ętti almenningur ķ landinu aš spyrja sig af hverju rķkisstjórn Samfylkingar og Vinstri gręnna hafi enn ekki stašiš viš loforš sitt ķ stjórnarsįttmįla aš hefja fyrningu aflaheimilda ķ september 2009. Hvaša hagsmuni er rķkisstjórnin aš verja, eru žaš sérhagsmunir fįrra į kostnaš velferšar heildarinnar?
Žaš vekur einnig furšu aš frumvarp Jóns Bjarnasonar um aukinn kvóta sem leigja įtti śt frį rķkinu hafi veriš stoppaš af rķkisstjórninni ķ haust. Frumvarpiš gerši rįš fyrir aš bęta viš kvóta sem yrši leigšur śt frį rķkinu. Mašur spyr sig hvort frumvarpiš hafi stoppaš ķ rķkisstjórn vegna žess aš Steingrķmur sem er og hefur veriš kvótasinni og Samfylkingar-rįšherrarnir hafi ekki žoraš aš styggja LĶŚ-klķkuna.

Žaš er full įstęša til aš auka viš kvótann og nota aukninguna til aš brjóta upp kvótakerfiš. Įstandiš į fiskislóšum hringinn ķ kringum landiš er meš ólķkindum og žar er allt fullt af žroski. Hafró hefur męlt meiri žorsk ķ togararallinu ķ įr en undanfarin įr žrįtt fyrir aš litlu leyti sé togaš į grunnslóš og ekkert sé togaš inn į fjöršum eša śt aš 10 mķlum frį landi, vķšast hvar.

Žaš eru margir möguleikar sem žjóšin į til aš komast upp śr kreppunni og eitt af žvķ er aš auka kvótann. Žaš kostar ekkert žvķ nś žegar er til skipafloti og fólk meš žekkingu og vilja til aš nżta aušlindir žjóšarinnar meš skynsamlegum hętti, landi og žjóš til góšs.

(Fréttablašiš 6. maķ. 2011)


Er mesti glępur ķslandssögunnar ķ uppsiglingu?

Nś er ķ uppsiglingu mesti glępur ķslandssögunnar gagnvart almenningi ķ landinu. Rķkistjórnin viršist ętla aš lįta undan žrżstingi frį LĶŚ klķkunni og festa ķ sessi til fimmtįn įra nśverandi kvótakerfi.

 

Rķkisstjórn Ķslands hefur aš žvķ viršist lįtiš undan žrżstingi frį LĶŚ žvķ nś hefur veriš afrįšiš aš fara hina svoköllušu pottaleiš. Žetta žżšir aš įfram veršur brotin mannréttindi į almenningi ķ landinu.

 

Vanžekking stjórnmįlamanna į fiskveišistjórnunarkerfinu er algjört ef žeir telja aš pottaleišin frķ stjórnvöld af žvķ aš brjóta mannréttindi. Žeir verša aš įtta sig į žvķ aš žaš eru nśverandi handhafar kvótans sem nżta og koma til meš aš nżta bróšurpartinn af pottunum. Žeir gera žaš nś žegar śr pottum sem įttu aš auka frelsi og nżlišun ķ greininni.  Žeir nota og nżta bróšurpartinn  af žeim veišiheimildum sem eru ķ pottum tengdum lķnuķvilnun, byggšarkvóta, rękjukvóta, strandveišikvóta og skötuselskvóta.

 

Žaš var slęmt aš setja gjafakvótann į 1984. Žaš var mjög slęmt aš žaš voru vinstri menn settu į frjįlsa framsališ sem tók gildi 1991. En žessi gjörningur er verri af žvķ leiti aš žessi lög eiga aš gilda til 15-20 įra. Žvķ į nś aš setja lög sem brjóta gegn stjórnarskrįnni og leiša til įfram haldandi mannréttindabrota.  

 

Žetta er versta slys ķslandssögunnar ķ lagagerš ef af veršur. Hafa einhvern tķma veriš įstęša til aš grķpa til vopna hér į landi žį er žaš nśna.


Hitaveita Sušunesja

Žaš voru mikil mistök aš mķnu įliti žegar sveitarfélög į Sušurnesjum tóku žį įkvöršun aš selja hlut sinn ķ Hitaveitu Sušurnesja.  Žessi gjörningur hefur haft żmsar afleišingar fyrir ķbśa Sandgeršisbęjar og mun hafa um ókomna framtķš.

Upphaf žessara mistaka var žegar fyrrverandi fjįrmįlarįšherra Įrni Mathiesen įkvaš aš selja 15% hlut rķkisins ķ Hitaveitu Sušurnesja og sveitarfélögin į Sušurnesjum tóku žį įkvöršun aš kaupa ekki hlut rķkisins ķ hitaveitunni, sem žau hefšu aš mķnu mati įtt aš gera. Afleišingar žessa er aš ķ dag borga ķbśar Sandgeršisbęjar hęrra verš fyrir heita og kalda vatniš og fyrir rafmagniš. Ég tel aš hagsmunum ķbśa Sandgeršisbęjar hefši veriš betur borgiš ef bęjarfélagiš hefši įfram įtt sinn hlut ķ hitaveitunni sem ķ dag er rekiš af einkaašilum sem ešli mįlsins samkvęmt, hafa žaš eitt ķ huga aš hįmarka hagnaš sinn.

Ég sagši fyrir fjórum įrum aš ķbśar Sandgeršisbęjar myndu vera bśnir aš borga hagnašinn af sölunni sem var ca. 2.5 milljaršar til baka į 10-15 įrum meš hęrri žjónustugjöldum frį hitaveitunni og ég tel enn aš svo verši.

Žaš sem er sorglegast viš sölu bęjarfélagsins į sķnum hluta ķ Hitaveitu Sušurnesja er aš Sandgeršisbęr fékk 2,4 milljarša fyrir sinn hlut sem viršast hafa gufaš upp og ég spyr hvaš varš um milljaršana?

Undirritašur veit aš Fasteign ehf. fékk hluta af žessum pening aš lįni frį bęjarfélaginu til aš byggja grunnskólann. Fasteign ehf. hefur aš vķsu greitt žetta lįn til baka en žaš sem er umhugsunarvert er aš bęjarfélagiš lįni félagi ķ eigin eigu, aš hluta, peninga til aš byggja skóla sem žaš žarf sķšan aš leigja af sama félagi.  Aš teknu tilliti til fjįrhagsstöšu sveitarfélagsins į žeim tķma sem um ręšir hefši bęjarfélagiš getaš byggt skólann sjįlft og įtt hann skuldlausan ķ dag. Stašreyndin ķ dag er žannig aš bęjarfélagiš leigir grunnskólann sem žaš fjįrmagniš af félagi sem žaš į hlut ķ, sem trślega er gjaldžrota.

Fyrrverandi meirihluti ber įbyrgš į žessum gjörningi og žaš žarf aš kalla eftir žvķ aš žeir sem bera įbyrgšina axli hana. Einnig er naušsynlegt aš bęjarbśar fįi aš vita hvaš varš um ca. 1.4 milljarša sem viršast vera horfnir.

Meš bestu kvešju til ķbśa Sandgeršisbęjar,
Grétar Mar Jónsson.

(Grein žess birtis į 245.is 25.02.2011)


Fasteignar rugliš.

Ein stęrstu mistök sem Sandgeršisbęr hefur gert ķ gegnum įrin var aš selja eigur bęjarfélagins til Fasteignar ehf.. Afleišingar žessa er aš upp hefur hlašist mikill kostnašur fyrir sveitarfélagiš.  Einnig leišir aškoma sveitarfélagins aš Fasteign ehf. til žess aš žegar leigusamningur bęjarins viš félagiš rennur śt eftir 20 įr mun sveitarfélagiš ekki eiga skólabyggingarnar, félagsheimiliš, sundlaugina eša ķžróttahśsiš.

Nś er rętt um aš inn leysa žessar eignir aftur frį Fasteign ehf. til sveitarfélagsins fyrir  ca. 2,5 milljarša. Stašan er hins vegar sś aš Sandgeršisbęr hefur ekki burši til žess ķ daga mišaš viš fjįrhagsstöšu bęjarfélagsins. Žvķ tel ég aš žaš vęri betra fyrir Sandgeršisbę aš Fasteign ehf. yrši sett ķ gjaldžrot. Žį hefši  Sandgeršisbęr möguleika į aš semja viš skiptastjóra um yfirtöku į eignum Fasteignar ehf. ķ bęjarfélaginu. Ég tel aš žetta myndi leiša til žess aš viš gętum fengiš eignirnar til baka į hagstęšari kjörum en žeim sem nś er rętt um.

Žaš voru mikil įtök ķ sveitarfélögum hringinn ķ kringum landiš žegar įkvešiš var aš stofna Fasteign ehf. og sitt sżndist hverjum. Žaš hefur komiš į daginn aš žeir sem voru į móti žvķ aš selja eignir sveitafélagins inn ķ Fasteign ehf. höfšu rétt fyrir sér. Mašur getur spurt sig hvaša einstaklingur vilji selja svo til skuldlaust hśs sitt til aš losa um peninga til žess eins aš eyša ķ dekur og borga sķšan fasteignafélagi og banka leigu į sömu eign ķ tuttugu įr?

Žaš eina sem aškoma sveitarfélaganna aš Fasteign ehf. leiddi til var aš losaš var um fé sem sķšan var notaš af bęjarstjórnarmönnum til aš reisa sér minnisvarša į kostnaš bęjarbśa įn žess aš žeir hefšu ķ huga framtķšar hagsmuni žeirra. Fasteignar ęvintżriš ķ okkar bęjarfélagi hefur leitt til žess aš viš erum į mörkum žess aš missa fjįrhagslegt sjįlfstęši okkar. Sandgeršisbęr er ķ dag sennilega eitt af skuldsettustu sveitarfélögum landsins.

Viš höfum alla burši til aš vera stöndugt og vel rekiš sveitarfélag žvķ Sandgeršisbęr fęr ca. 300. milljónir ķ tekjur frį flugstöšinni og öšrum byggingum į sama svęši. Žess vegna er mikilvęgt aš žaš verši kafaš ofan ķ žaš hvers vegna skuldastaša sveitarfélagsins er eins slęm og raun ber vitni.

Grein birt į 245.is 19-2-2011. 


Sį yšar sem syndlaus er......

Samkvęmt fréttum ķ gęr hafnaši stjórn Byggšastofnunar žvķ aš Lotna ehf. fengi aš kaup fiskvinnslufyrirtękiš Eyrarodda į Flateyri. Anna Kristķn Gunnarsdóttir, stjórnarformašur Byggšastofnunar, segir aš įstęša žess sé višskiptasaga eigenda Lotnu.   

Byggšarstofnun hafnar žvķ aš lįna fyrirtęki sem vill koma atvinnulķfinu į Flateyri ķ gang į nż vegna višskiptasögu manna sem hafa žaš eitt til sakar unniš aš hafa žurft aš byggja rekstur fyrirtękja sinna į žvķ aš vera leigulišar kvótagreifanna ķ gegnum tķšina. Žaš hefur leitt til žess aš žeir hafa lent ķ ógöngum meš śtgerš sķna trekk ķ trekk vegna žess aš žeir hafa žurft aš leiga veišiheimildir dżrum dómi af handhöfum gjafakvótans.  

Žeirra vandamįl er vandamįl allra žeirra sem hafa vilja til aš stunda śtgerš hér į landi og hafa ekki notiš žeirrar blessunar aš hafa fengiš gjafakvóta į sķnum tķma. Žetta sżnir lķka aš mannréttindi žessar manna eru brotin žar sem žeir hafa ekki fengiš veišiheimildir til jafns viš ašra ķ greininni. Menn eins og Kristjįn sem er fiskinn og farsęll skipstjóri hefur žurft aš bśa viš žaš aš geta ekki meš mannsęmandi hętti notaš og nżtt žekkingu sķna vegna fiskveišistjórnunarkerfis sem er arfavitlaust.  Aš fyrirtękinu standa duglegir menn sem hafa veriš aš reyna aš nį fótfestu ķ śtgerš og hafa notaš til žess ašferšir sem eru landlęgar. Žaš vita allir sem koma aš śtgerš aš žar į sér staš brottkast, framhjįlandanir, svindl meš ķsprufur, nżtingarstušul,  heimavigtun og śrtaksvigtun.  

Byggšastofnun og bankarnir hafa veriš aš afskrifa skuldir af mönnum sem stašnir hafa veriš af kvótasvindli og lent ķ gjaldžrotum ķ gegnum tķšina. Žaš vęri žvķ rįš aš gerš yrši stjórnsżsluśttekt į Byggšarstofnun til aš almenningur fįi upplżsingar um žaš hverjum hefur veriš lįnaš og aš žeir sem hafa fengiš lįn hingaš til séu allir meš hreinan skjöld žegar kemur aš gjaldžrotum og kvótasvindli ef žaš er višmiš sem Byggšarstofnun hefur notaš ķ gegnum tķšina vegna lįnafyrirgreišslu.

Ég skora į stjórn Byggšarstofnunar aš endurskoša įkvöršun sķna um lįnafyrirgreišslu til Lotnu ehf. žvķ žessir menn eru fórnalömb kerfis sem žarf aš breyta.  

Meš žvķ aš Lotna ehf. fįi byggšarkvóta, geri śt į standveišar og breytingar veriš geršar į nśverandi fiskveišistjórnunarkerfi žannig aš mannréttindi séu virt eru allar lķkur į žvķ aš žeir geti spjaraš sig og atvinnulķf į Flateyri nįi aš verša til hagsęldar fyrir ķbśa byggšarlagsins.  


Hverjir keyptu veišiheimildir?

 Aš gefnu tilefni birti ég hér aftur gamla bloggfęrslu.

Ķ umręšunni um fiskveišistjórnunarkerfiš og fyrningu er talaš um aš ekki megi taka žaš af śtgeršarmönnum sem žeir hafi keypt.   

Žetta er rangt, žvķ žaš eru engar stórśtgeršir sem hafa žurft aš kaupa allar sķnar veišiheimildir eftir 1991 žegar žaš myndašist verš į veišiheimildum. 

Flestar stórśtgeršir ķ landinu eru enn meš sömu kennitölu og žęr höfšu viš upphaf kvótakerfisins og žvķ byggja žau į nżtingarrétti sem žau borgušu ekki neitt fyrir.  

Sum breyttu śr h.f. ķ e.h.f. og sameinušust öšrum fyrirtękjum og eru žvķ nś allt upp ķ nķu kennitölur komnar inn ķ sum fyrirtękin. 

Žaš er žvķ rangt eins og LĶŚ hefur haldiš fram aš śtgeršarfyrirtęki sem starfa ķ dag hafi keypt aflaheimildir, ķ 90% tilfella.  

Ef fariš er hringinn ķ kringum landiš sést aš žaš er enn sömu fyrirtęki og sama fólkiš sem er enn ķ śtgerš sem byggir į žeim gjafakvóta sem žau  fengu ķ upphafi.  

Hér verša flest žessara fyrirtękja talin upp. 

Ķ Vestmannaeyjum eru žaš; Vinnslustöšin, Ķsfélagiš, Glófaxaśtgeršin, Bergur-Hugin śtgeršin, Dala-Rafns śtgeršin, śtgeršin į Frį, Bergi, Hugin, Žórunni Sveinsdóttur og Bylgjunni, įsamt fleiri śtgeršum ķ Eyjum.
Į Hornafirši sameinušust Skinney og Žinganes og tóku yfir Kaupfélags śtgeršina.
Žaš eru nįnast  engar veišiheimilir į Djśpavogi, Breišdalsvķk, Stöšvarfirši og Reyšarfirši Žaš eru sömu ašilar ķ śtgerš į Fįskrśšsfirši og voru og į Eskifirši žar sem  Eskja e.h.f.  er og er hśn rekin af afkomendum Alla rķka.
Žaš eru sömu  eigendur aš Sķldarvinnslunni į Noršfirši en žar eiga reyndar Samherjar oršiš 30-40% hlut.
Į Žórshöfn er Ķsfélagiš komiš inn ķ śtgeršina meš heimamönnum og Grandi er komin inn ķ śtgerš meš heimamönnum į Vopnafirši.
Į Siglufirši er Žormóšur Rammi og hefur hann sameinast śtgerš sem var į Ólafsfirši. Samherji og Brim eru į Akureyri.
Į Saušarkrók eru sami ašili ķ śtgerš og veriš hefur og er žaš Kaupfélagiš.
Į Grenivķk er Gjögur.
Gunnvör į Ķsafirši hefur sameinast nokkrum öšrum śtgeršum žar.
Oddi er į Patreksfirši.
Į Snęfellsnesi er og hafa veriš mešal annars śtgerš Kristjįns Gušmundsonar, Hrašfrystihśs Hellisands, Steinunnar śtgeršin ķ Ólafsvķk, Rakel Ólsen ķ Stykkishólmi, Gušmundur Runólfsson ķ Grundarfirši.
Ķ Reykjavķk eru Grandi og Ögurvķk.
Stįlfrśin ķ Hafnarfirši.
Nesfiskur ķ Garši.
Happasęls, Arnars śtgeršin og Saltver  ķ Keflavķk. 
Žorbjörninn og Vķsir ķ Grindavķk.
Ķ Žorlįkshöfn er śtgeršir Einars Siguršssonar og Hannesar Siguršssonar. 

Öll žessi fyrirtęki hafa veriš til frį žvķ fyrir daga kvótakerfisins og hafa byggt starfsemi sķna upp į gjafakvóta.


Skandall

Nś heldur forseti F.F.S.Ķ.  žvķ fram aš kjarasamningar sjómanna séu ķ uppnįmi vegna óvissu um fiskveišistjórnunarkerfiš. Žetta eru fįrįnleg rök hjį forsetanum vegna žess aš stašreyndin er sś aš undanfarin 50 įr hefur aldrei hefur veriš hęgt aš gera kjarasamninga į milli sjómanna og śtgerša. Viš sjómenn höfum oftast žurft aš sętta okkur viš aš vinna eftir kjarasamningum sem settir hafa veriš į okkur meš lögum frį Alžingi.

 

Žó hafa veriš geriš kjarasamningar į milli śtgerša og sjómanna ķ tvö sķšustu skipti. Žeir samningar uršu til žess aš laun sjómanna lękkušu.

 

Žaš er sorglegt til žess aš vita aš forsvarmenn sjómanna séu komnir ķ grįtkór L.Ķ.Ś.. Žaš vęri betra fyrir sjómenn žessa lands aš žeir beittu sér fyrir žvķ aš allur fiskur fęri į fiskmarkaš žvķ žį fengist fullt verš fyrir fiskinn en ekki hįlfvirši eins og er ķ dag. Žaš aš allur fiskur fęri į fiskmarkaš myndi leiša til launahękkunar til handa sjómönnum og aukningar į skatttekjum til rķkis og bęja.

 

Sjómannasamtökin eiga aš sjį sóma sinn ķ aš setja fram kröfu um aš mannréttindi séu virt gagnvart ķslenskum sjómönnum og berjast fyrir žvķ aš  nśverandi fiskveišistjórnunarkerfi verši afnumiš.

Austurvöllur

Ķ gęrkvöldi var ég įsamt fjölda fólks į Austurvelli til aš mótmęla žvķ sem ekki hefur veriš gert til aš koma til móts viš fólkiš ķ landinu. Ég sį žar og talaši viš  fólk, mešal annars, frį Sušurnesjum sem er aš missa allt sitt vegna žess aš žaš hefur misst vinnuna. Žaš fęr ekki vinnu žó svo aš žaš hafi starfsžrek og vilja til aš vinna.

 

Ég og margir ašrir sem voru į Austurvelli vorum lķka aš mótmęla žvķ aš ekkert viršist eiga aš gera til aš breyta nśverandi fiskveišistjórnunarkerfi.

 

Žaš aš ekkert eigi aš gera til aš breyta kerfinu kom lķka berlega ķ ljós ķ stefnuręšu forsętisrįšherra sem ég hlustaši į eftir aš ég kom heim af Austurvelli, sem var hörmuleg.

 

Ķ sambandi viš breytingar į nśverandi fiskveišistjórnunarkerfi sem hśn var bśin aš lofa aš breyta talaši hśn bara um aš žaš žyrfti aš setja į veišigjald en įfram yrši stušst viš óbreytt kerfi, en almenningi er lofaš aš sett verši inn ķ stjórnarskrį aš viš, fólkiš ķ landinu eigum aušlindana.

 

Forsętisrįšherra og stjórnvöld viršist vera bśin aš taka įkvöršun um aš farin verši svokölluš samningaleiš(svikaleiš) ķ tengslum viš bošašar breytingar į fiskveišastjórnunarkerfinu, žaš į žvķ aš višhalda óbreyttu kerfi sem felur ķ sér mannréttindabrot į ķslenskum sjómönnum og almenningur fęr ekki arš af nżtingarréttinum.   

 

Ef samningaleišin veršur sett ķ lög er full įstęša til aš draga žį rįšherra og žingmenn sem žaš gera fyrir Landsdóm žvķ žaš vęri ekkert annaš en landrįš.

 

Žaš žarf aš breyta nśverandi fiskveišastjórnunarkerfi sem er undirrót žeirrar spillingar og žess įstands sem fólkiš ķ landinu er aš mótmęla į Austurvelli.

 

Almenningur er lķka aš mótmęla žvķ óréttlęti sem fellst ķ žvķ aš skornar eru nišur milljarša skuldir af śtgeršarfyrirtękjum sem hafa veriš aš fjįrfesta ķ óskildum rekstri undanfarin įr og įtt stóran žįtt ķ aš bśa til bóluna sem sprakk framan ķ andlit almennings ķ landinu sem nś er ętlaš aš borga fyrir spillinguna og órįšsķuna sem višgengis hefur ķ greininni įn žess aš nokkuš sé gert til aš koma til móts viš skuldavanda hans.

 

Almenningur er žegar bśin aš taka į sig nęgar byršar og žolir ekki meira. Óréttlętiš sem birtist ķ žessum gjörningi bankanna (m.a. Landsbankans/banka landsmanna) ķ žessu sambandi var dropinn sem fyllti męlinn og žaš verša stjórnvöld aš gera sér grein fyrir.

 

Mannréttindi allra žegna landsins er forsenda žess aš Nżtt Ķsland geti oršiš aš veruleika.


Ašgeršir strax

Žaš eru hörmuleg vinnubrögš aš Landsbankinn skuli fella nišur skuldir af śtgeršum į sama tķma og ekkert er hęgt aš gera fyrir fólkiš ķ landinu. Ķ gęr var fjallaš um žaš ķ Kastljósi aš bankinn hafi fellt nišur 2.6  milljarša skuld af smįbįtaśtgerš sem er ķ eigu Skinney-Žinganes. Śtgeršar sem į sķnum tķma fékk gjafakvóta frį rįšherra sem jafnframt var hluthafi ķ fyrirtękinu.  

Fjölskyldurnar ķ landinu eru aš missa heimili sķn og ekkert viršist vera hęgt aš gera fyrir žęr. Stjórnin sem nś er viš völd og kallar sig velferšarstjórn situr meš hendur ķ skauti og horfir upp į gjaldžrot heimila fjölga frį degi til dags įn žess aš bregšast viš meš.  Žessu veršur aš linna.

Frjįlslyndi flokkurinn lagši til fyrir sķšustu žingkosningar aš vķsitöluhękkun lįna yrši ekki hęrri en 5% į įri og žaš sem vęri fram yfir žaš fęri inn į bišreikning og yrši afskrifaš ef greišslugeta yrši ekki fyrir hendi hjį fjölskyldunum ķ landinu.

Žaš veršur aš verja heimilin ķ landinu meš einum eša öšrum hętti og žaš veršur aš gerast strax.

Įlyktun frį stjórn Frjįlslynda flokksins

Stjórn Frjįlslynda flokksins gerir žį kröfu aš žing verši rofiš og bošaš til kosninga eins fljótt og verša mį. Žetta er naušsynlegt vegna žess aš:

Nišurstöšur atkvęšagreišslu gęrdagsins varšandi Landsdóm sżndu og sönnušu aš nśverandi žingmenn eru ekki ķ stakk bśnir til aš takast į viš žaš verkefni aš skapa sįtt viš almenning ķ landinu.

Nśverandi Alžingi sżndi og sannaši aš pólitķskar flokkslķnur skipta meira mįli en hagsmunir almennings og aš enginn vilji er til aš taka į pólitķskri samspillingu.

Nśverandi Alžingi sżndi engan vilja til žessa aš gera upp fortķšina og draga til įbyrgšar žį sem raunverulega hafa valdiš žjóšinni ómęldu tjóni sem almenningur ber nś skašann af meš skertum lķfskjörum um ókomna framtķš.

Landeyjahöfn

Žessi grein var birt ķ Eyjafréttum į "góšum" staš žegar Landeyjahöfn var vķgš. Viš undirritašir vorum kallašir svarsżnismenn og aš höfnin vęri hönnuš af okkar fęrustu sérfręšingum.

Landeyjahöfn

 

Žaš er full įstęša til aš óska ķbśum Vestamannaeyja  og öšrum landsmönnum til hamingju meš aš bśiš er aš opna Landeyjahöfn. Žetta er mikil samgöngubót fyrir ķbśa Vestmannaeyja sem gęti gefiš mikla möguleika žegar til framtķšar er litiš. Höfnin mun geta leitt til eflingar ķ feršamannaišnaši ķ eyjunum. Samstarf sveitarfélaga į svęšinu gęti aukist į öllum svišum hvaš varšar mennta-, heilbrigšis-, og atvinnumįlum.

 

En žaš gęti veriš galli į gjöf Njaršar sem viš reyndir skipstjórnarmenn höfum haft og höfum enn miklar įhyggjur af og žaš er aš ekki verši hęgt aš nota Landeyjahöfn fyrir Herjólf žegar tķšarfar er slęmt.

 

Žaš er rif 300 metra fyrir utan innsiglinguna sem brżtur į ķ 4. metra ölduhęš og oft getur brotiš į žessu rifi žegar vindur er aš ganga ķ noršan og noršaustan įttir. Viš höfum tališ aš varnagaršarnir hefšu žurft aš nį śt fyrir rifiš til aš koma ķ veg fyrir grunnbrot.  Žessa skošun byggjum viš į reynslu okkar sem skipstjórnarmenn śr Sandgerši og Grindavķk žar sem oft brżtur undir noršanįttum og žį getur veriš varhugavert aš sigla į grunnsvęšum meš sušurströndinni.

 

Vegna žessa teljum viš aš žaš sé naušsynlegt aš Žorlįkshöfn verši varahöfn fyrir siglingar Herjólfs, ķ aš minnsta kosti eitt įr, žar til ljóst veršur hvernig samgöngur ganga til Landeyjahafnar.

 

Grétar Mar Jónsson, skipstjóri Sandgerši.

Ólafur Siguršsson, skipstjóri Grindavķk.


Įlyktun frį stjórn Frjįlslynda flokksins

Stjórn Frjįlslynda flokksins harmar žaš aš sjįvarśtvegsrįšherra ętli einu sinni enn aš fara eftir reikningsfiskifręši Hafrannsóknarstofnunnar varšandi hįmarksafla į komandi fisveišiįri.    

Stjórn Frjįlslynda flokksins telur aš ķ žvķ hörmulega įstandi sem nś rķkir ķ žjófélaginu sem kemur fram ķ  miklu og langvarandi atvinnuleysi og nišurskurši į öllum svišum velferšarkerfisins aš žaš sé ekki forsvaranlegt aš fara ķ blindni eftir rįšgjöf sem aldrei hefur gengiš upp og gengur ķ berhögg viš vištekna vistfręši.  

Stjórn Frjįlslynda flokksins krefst žess aš bętt verši viš veišiheimildir žannig aš žorskaflinn verši aukinn um a.m.k. 100 žśsund tonn og sömuleišis blasir viš aš rétt sé aš auka sókn ķ ašrar fisktegundir. Auknar veišar leiša til aukinna tekna og draga strax śr atvinnuleysi. Stjórn

Frjįlslynda flokksins undrast og lżsir yfir miklum vonbrigšum meš aš rķkisstjórn Vinstri gręnna og Samfylkingar viršist ekki ętla aš breyta nśverandi fiskveišistjórnunarkerfi ķ haust eins og gefin voru hįtķšleg fyrirheit um ķ ašdraganda sķšustu kosninga og fest var meš skżrum hętti ķ stjórnarsįttmįlann.
 

Stjórn Frjįlslynda flokksins fagnar įkvöršun sjįvarśtvegsrįšherra um aš gefa veišar frjįlsar  į śthafsrękju enda hefur žaš veriš barįttumįl Frjįlslynda flokksins frį stofnun hans aš fękka kvótabundnum tegundum.            

Žaš er krafa stjórnar Frjįlslynda flokksins aš rķkisstjórn Ķslands virši mannréttindi ķslenskra sjómanna sem ekki eru virt ķ dag samkvęmt įliti Mannréttindanefndar Sameinušu žjóšanna frį įrinu 2007.

Enn um fyrningu.

Björn Valur sem er nś oršin ašal klappstżra LĶŚ heldur žvķ fram aš stęrsti hluti žeirra fyrirtękja sem eiga kvóta fari į hausinn ef stašiš veršur viš fyrningu sem lofaš var aš yrši farin ķ stjórnarsįttmįla rķkistjórnarinnar.

Dęmiš lķtur žannig śt aš fyrirtęki sem į 10.000 tonn yrši fyrir 5% skeršingu. Žetta žżšir aš žaš gęti veitt 9.500 tonn af eigin kvóta įfram. Žessu til višbótar gęti žetta fyrirtęki eins og ašrir bošiš ķ eša fengiš śthlutaš af žeim potti sem veršur til viš fyrninguna. Žetta fyrirtęki ętti žvķ eftir fyrningu meiri möguleika til aš auka veišar mišaš viš nśverandi ašstęšur. Forsenda žessa er žó aš fyrirtękiš sé vel rekiš.  

Aš halda žvķ fram aš stęrstur hluti sjįvarśtvegsfyrirtękja ķ landinu žoli ekki 5% fyrningu er žaš sama og aš segja aš žau séu žaš illa rekin og aš žau žoli engar sveiflur ķ veišum.

Mašur spyr hvaš myndi gerast ef Hafró legši til aš skerša nśverandi kvóta um meira en 5% sem yrši žį gert ķ nafni žess aš veriš vęri aš vernda fiskistofnana gegn ofveiši.

Tekjur śtgeršarfyrirtękja hafa aukist um helming eftir fall krónunnar. Ef žaš gerir žeim ekki kleift aš leigja til sķn kvóta ķ samkeppni viš ašra sem nś eru leigulišar žeirra žį er spurning hvort žeim er višbjargandi. Žaš er žvķ ekki hęgt aš kenna bankahruninu um slęma stöšu žeirra.

Žaš er ekki forsvaranlegt aš ķslenskur almenningur bjargi fyrirtękjum frį žroti sem hafa veriš illa rekin žar sem aršurinn hefur veriš notašur ķ óskyldan rekstur eins og dęmin sżna.

Žaš er rétt aš mynna į žaš aš žegar Fęreyingar lentu ķ kreppu įriš 1990 voru žeir neyddir af Dönskum bönkum til aš taka upp svišaš fiskveišistjórnunar kerfi eša aflamarkskerfi eins og er hér į landi. Eftir eitt og hįlft įr įttušu Fęreyingar sig į žvķ aš brottkast og brask var ekki leišin śt śr kreppunni og žvķ tóku žeir upp dagakerfi viš stjórn fiskveiša.

Žaš žarf aš tryggja öllum sama rétt til aš nżta aušlindir landsins.

Žaš er komin tķmi til aš mannréttindi ķslenskra sjómanna verš virt.

Žaš veršur aš hafa heildarhagsmuni allra aš leišarljósi en ekki sérhagsmuni fįrra.

Naušsynlegt er aš ašskilja veišar og vinnslu og setja allan afla į fiskmarkaš.

Ķ tilefni af 1. maķ barįttudegi verkalżšsins.

Kvótahafar hafa ķ gegnum tķšina komist upp meš žaš aš leigja frį sér veišiheimildir til žeirra sem hafa ekki heimildir. Meš žvķ hefur oršiš til leigulišakerfi ķ sjįvarśtveg sem ég įsamt fleirum hafa barist gegn.

Žegar nśverandi sjįvarvegsrįšherra įkvaš aš gera breytingar į skötuselsvešum meš žeim hętti aš leigja beint frį rķkinu heimildir žį vakti žaš von hjį mörgum sem töldu aš nś yrši eitthvaš gert til aš brjóta upp arfavitlaust kerfi. Menn sįu möguleika į aš gera śt įn žess aš vera hįšir žvķ aš leigja gjafa kvóta frį śtgeršarmönnum.  

Žaš hefur mikiš gegniš į viš aš koma lögum um skötuselsveišar ķ gegnum žingiš. Grįtkór sęgreifanna hélt žvķ fram aš veriš vęri aš gera ašför aš žeim og taka af žeim eitthvaš sem žeir žó įttu aldrei.

Nś eftir mikla barįttu er bśiš aš śthluta skötuselskvóta og viti menn allt sęgreifastóšiš sękir um kvóta. Žeir sem hafa veriš aš leigja frį sér kvóta fyrir 330 kr. kķlóiš fį nś eins og žeir sem engan kvóta eiga aš leigja śr žessum potti į 120 kr. kķlóiš. 
 

Žaš er hęgt aš fęra rök fyrir žvķ aš naušsynlegt sé aš gęta jafnręšist ķ žessu sem og öršu. En žį veršur aš vera jafnręši į öllum svišum ķ kvótakerfinu. 

Žaš vekur furša aš eftir öll žau lęti sem veriš hafa ķ kringum žessar breytingar į kerfinu varšandi skötusel. makrķl og strandveišar aš žaš er ašeins veriš aš tala um 2% af heildar śthlutun veišiheimilda sem eru ca. 400 žśsund žorskķgildi. Af žessum 2% munu sęgreifarnir nżta 60-70% en  nżlišar, kvótalitlir og kvótalausir munu koma til meš aš nżta 30% af žessum 2%.  

Žaš mį einnig geta žess aš sęgreifarnir fengu allan makrķl kvótann til sķn įn žess aš borga krónu fyrir og engin annar kemur til meš aš geta nżtt žau fįu žśsund tonn sem sett voru til hlišar fyrir kvótalausa eša žį sem ekki höfšu svokallaša veišireynslu. Įstęšan er sś aš til aš geta stundaš makrķlveišar žarf aš vera til stašar mešafli ķ sķld.  

Žetta er brandari. Žaš er bśiš aš gefa fólki vonir um breytingar meš skötusel strandveišum og makrķl.  En breytingarnar eru ekki aš skila neinu. Öll loforšin hafa żtt undir vęntingar um aš menn gętu aflaš tekna fyrir sig og sķna .Žaš veršur ekki raunin meš žessu fyrirkomulagi. Žaš er hęgt aš breyta žessu meš breytingum į reglugeršum. Til dęmis aš banna žeim sem hafa leigt frį sér kvóta aš leigja til sķn kvóta og ég męlist til aš svo verši gert.

Fyrir ykkur sem hafiš įhuga į aš skoša śthlutina er žaš hęgt hér   .

Ég sendi ykkur öllum barįttukvešjur.

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband